|
(gamoqveynebulia - saqarTvelos parlamentis
uwyebani 1998 weli - N23-24)
saqarTvelos kanoni
vazisa da Rvinis Sesaxeb
saqarTvelo ganekuTvneba xarisxovani da maRalxarisxovani
mevenaxeoba-meRvineobis zonas.
vazisa da Rvinis Sesaxeb saqarTvelos kanonis amocanaa yovelmxriv
Seuwyos xeli mevenaxeoba-meRvineobis, rogorc qveynis
ekonomikisprioritetuli dargis (30.09.98. N1604 Nsakanonmdeblo macne
N2) ganviTarebas, konkurentunariani yurZnis Rvinisa da sxva
yurZniseuli warmoSobis alkoholiani sasmelebis warmoebasa da
realizacias, falsificirebuli da uxarisxo produqciisagan
samomxmareblo bazris dacvas.
Tavi I
zogadi debulebani
muxli
1.
vazis
nergis, yurZnis, Rvinisa da sxva yurZniseuli warmoSobis alkoholiani
sasmelebis warmoebisa da realizaciis samarTlebrivi safuZvelia
saqarTvelos konstitucia, es kanoni da sxva normatiuli aqtebi.
muxli
2
es
kanoni vrceldeba im fizikur da iuridiul pirebze, romelTa sameurneo
saqmianoba moicavs mevenaxeoba-meRvineobis dargSi sasaqonlo
produqciis, maT Soris yurZniseuli warmoSobis produqtebis warmoebas,
realizacias, eqsportsa da imports. (04.07.2002 N1635)
Tavi II
terminebis ganmarteba
muxli
3.
am
kanonSi gamoyenebul terminebs aqvT Semdegi mniSvneloba:
a)
venaxi vazis nargaoba;
b)
samrewvelo venaxi mevenaxeobis ama Tu im zonaSi samrewvelo
gamoyenebisaTvis am kanoniT dadgenili vazis jiSis nargaoba, romlis
yurZenic ZiriTadad sarealizaciod an samrewvelo daniSnulebiT
gamoiyeneba;
g)
specialuri daniSnulebis venaxi samecniero-kvleviTi, saswavlo,
sakoleqcio, saseleqcio da jiSTa gamocdis mizniT gaSenebuli vazis
nargaoba;
d)
moyvarulTa venaxi sakarmidamo an sabaRe nakveTze gaSenebuli vazis
nargaoba, sadac dasaSvebia jiSuri mravalferovneba. moyvarulTa
venaxSi moweuli yurZeni gamoiyeneba uSualo moxmarebisaTvis da masze
ar vrceldeba samrewvelo venaxebisadmi saqarTvelos kanonmdeblobiT
dadgenili moTxovnebi;
e)
vazis jiSebis standartuli sortimenti (standartuli sortimenti) saqarTvelos
teritoriaze aprobirebuli da standartizebuli vazis jiSebis
CamonaTvali;
v)
vazis aborigenuli jiSi adgilobrivi warmoSobis vazis jiSi;
z)
vazis introducirebuli jiSi saqarTveloSi Semotanili da aprobirebuli
vazis jiSi;
T)
kloni vazis erTi jiSis nargaobidan gansxvavebuli Tvisobrivi niSnis
(mosavlianoba) an niSnebis (maRali mosavlianoba, maRali Saqrianoba,
mavne organizmisadmi gamZleoba da sxv.) matarebeli modgma;
i)
vitis vinifera vazisebrTa ojaxSi Semavali saxeoba, romelic moicavs
evropuli da aziuri vazis kulturul jiSebs;
k)
nergi vegetaciuri gamravlebis gziT miRebuli erT - an orwliani,
dafesvianebuli, dasargavad gankuTvnili mcenare;
l)
standartuli nergi vazis sargavi masala, namyeni an sakuTarfesviani,
romelic akmayofilebs standartiT dadgenil moTxovnebs;
m)
sertificirebuli nergi umaRlesi xarisxis fitosanitarulad jansaRi
sakuTarfesviani an namyeni nergi, romelic akmayofilebs standartiT
dadgenil moTxovnebs;
n)
saZireTa sadede filoqseragamZle saxeobaTa hibriduli vazis jiSis
nargaoba, romelic gankuTvnilia vazis gasamravlebeli saZire masalis
sawarmoeblad;
o)
sanamyeneTa sadede vazis nargaoba, romelic gankuTvnilia vazis
gasamravlebeli sanamyene masalis sawarmoeblad;
p)
vazis rqa erTwliani rqis nawili, romelic gamoiyeneba
dasafesvianeblad an sakvirte (sanamyene) masalis dasamzadeblad;
J)
saZire mynobisaTvis gamosayenebeli filoqseragamZle vazis erTwliani
lerwis kvirtdabrmavebuli nawili;
r)
aprobacia venaxis, sadedes, sanerges gamokvleva biologiurad
jansaRi, jiSobrivad erTgvarovani (sufTa) nargaobis misaRebad da
gasamravleblad;
s)
sakuTarfesviani nergi erTwliani rqis nawilis an kvirtis
dafesvianebis Sedegad miRebuli nergi;
t)
namyeni nergi saZireze sanamyene kvirtis mynobis Sedegad miRebuli
nergi, romelic venaxis gasaSeneblad gamoiyeneba;
u)
mevenaxeobis zona qveynis vrceli geografiuli teritoria, sadac
xelsayreli agroekologiuri pirobebia vazis kulturis gasaSeneblad;
f)
mevenaxeobis qvezona mevenaxeobis zonis nawili, romelic amave
zonis sxva qvezonebisagan gansxvavdeba agroekologiuri pirobebiT;
q)
mevenaxeobis specifikuri zona (specifikuri zona) qveynis
mevenaxeobis zona, qvezona an maTi nawili, sadac moweuli yurZnisa da
misi gadamuSavebis Sedegad miRebuli produqtebis gansakuTrebuli
xarisxi, reputacia an/da sxva maxasiaTeblebi mTlianad an ZiriTadad
ganpirobebulia am adgilis bunebrivi faqtorebiT da vazis jiSis mxolod
am agroekologiur pirobebSi gamomJRavnebuli gansakuTrebuli RirsebebiT;
R)
yurZeni vazis nayofi, mwife an odnav SemWknari;
y)
durdo daWyletili yurZnis masa klertianad an uklertod;
S)
WaWa gamownexili durdo;
C)
yurZnis tkbili Txevadi produqti, romelic miiReba yurZnis mTliani
mtevnebis an aramaduRari durdos gamownexviT;
c)
misteli daspirtuli yurZnis tkbili, romlis faqtobrivi moculobiTi
spirtSemcveloba ar unda iyos 16%-ze naklebi;
Z)
koncetrirebuli yurZnis tkbili arakaramelizebuli Sesqelebuli
yurZnis tkbili, romelSic eqstraqtis Semcveloba gazrdilia nawilobrivi
dehidrataciis gziT. masSi Saqris koncentracia ar unda iyos 50%-ze
naklebi da faqtobrivi moculobiTi spirtSemcveloba ar unda
aRematebodes erT procents;
w)
yurZnis wveni Txevadi produqti, romelic miRebulia meRvineobaSi
dadgenili meTodebis gamoyenebiT da gankuTvnilia adamianis uSualo
moxmarebisaTvis, romelSic faqtobrivi moculobiTi spirtSemcveloba ar
unda aRematebodes erT procents;
W)
maWari axalgazrda Rvino, romelSic alkoholuri duRili bolomde ar
aris damTavrebuli;
x)
Rvino produqti, romelic miRebulia mxolod yurZnis tkbilis an durdos
sruli an nawilobrivi alkoholuri duRilis Sedegad;
j)
sufris Rvino Rvino, romelzedac ar vrceldeba am muxlis a.a, a.g
da a.d qvepunqtebSi dasaxelebuli Rvinoebisadmi am kanoniT
dadgenili moTxovnebi da romlis faqtobrivi spirtSemcveloba ar unda
iyos 9%-ze naklebi;
h)
mevenaxeobis mxare qveynis mevenaxeobis zona, qvezona an maTi
gaerTianebuli adgili, sadac iwarmoeba mxaris Rvino;
a.a)
mxaris Rvino - Rvino, romelic warmoebulia qveynis mevenaxeobis
romelime mxareSi, rac gulisxmobs yurZnis damzadebasa da
gadamuSavebas am mxareSi da romlis specifikuri xarisxi, reputacia
an/da sxva maxasiaTeblebi dakavSirebulia mxaris bunebriv klimatur da
niadagobriv pirobebTan, mikuTvnebuli aqvs am mxaris geografiuli an
istoriuli saxeli, romelic ar SeiZleba imeorebdes adgilwarmoSobis
dasaxelebisa da adgilwarmoSobis dasaxelebis kontrolirebadi Rvinoebis
dasaxelebas an iZleodes maTTan aRrevis saSualebas;
a.b)
adgilwarmoSobis dasaxelebis Rvinoebi - specifikur zonaSi warmoebuli
adgilwarmoSobis dasaxelebis umaRlesi xarisxis da specifikur zonaSi
warmoebuli adgilwarmoSobis dasaxelebis kontrolirebadi umaRlesi
xarisxis Rvinoebi;
a.g)
specifikur zonaSi warmoebuli adgilwarmoSobis dasaxelebis umaRlesi
xarisxis Rvino Rvino, romelic warmoebulia mevenaxeobis specifikur
zonaSi (yurZnis damzadeba-gadamuSaveba da Rvinis warmoeba). misTvis
damaxasiaTebelia stabiluri maRalxarisxianoba, specifikuri
Taviseburebebi. mzaddeba tradiciuli, an specialuri teqnologiiT da
mikuTvnebuli aqvs am specifikuri zonis Tanamedrove an
istoriul-geografiuli saxeli;
a.d)
specifikur zonaSi warmoebuli adgilwarmoSobis dasaxelebis
kontrolirebadi umaRlesi xarisxis Rvino Rvino, romelic akmayofilebs
specifikur zonaSi warmoebuli adgilwarmoSobis dasaxelebis umaRlesi
xarisxis Rvinisadmi dawesebul moTxovnebs da misi xarisxi
garantirebulia vazisa da Rvinis departamentis samtrestis mier
produqciis warmoebaze gansakuTrebuli kontroliT;
a.e)
mSrali Rvino dasrulebuli alkoholuri duRilis Sedegad miRebuli Rvino,
romelSic reducirebuli Saqrebis Semcveloba ar aRemateba 4,0 g/dm3-s;
a.v)
naxevradmSrali Rvino Rvino, romelic miRebulia durdos an yurZnis
tkbilis arasruli daduRebis gziT (naturaluri naxevradmSrali Rvino) an
yurZnis tkbilis anda koncentrirebuli yurZnis tkbilis damatebiT (sufris
naxevradmSrali Rvino), romelSic reducirebuli Saqrebis Semcveloba
meryeobs 4 g/dm3-dan 25 g/dm3-mde;
a.z)
naxevradtkbili Rvino Rvino, romelic miRebulia durdos an yurZnis
tkbilis arasruli daduRebis gziT (naturaluri naxevrad tkbili Rvino)
an yurZnis tkbilis anda koncentrirebuli yurZnis tkbilis damatebiT (sufris
naxevradtkbili Rvino), romelSic reducirebuli Saqrebis Semcveloba
meryeobs 30 g/dm3-dan 50 g/dm3-mde;
a.T)
tkbili Rvino Rvino, romelic akmayofilebs naxevradmSrali da
naxevradtkbili Rvinoebisadmi dawesebul moTxovnebs da romelSic
reducirebuli Saqrebis Semcveloba meryeobs 51 g/dm3-dan 80 g/dm3-mde;
a.i)
cqriala Rvino naxSirbadis dioqsidiT gajerebuli Rvino, romelic
miiReba daxurul WurWelSi yurZnis tkbilis pirveladi an Rvinis meoradi
duRilis Sedegad da romelSic Warbi wneva 200 C temperaturaze ar unda
iyos 3 barze naklebi;
a.k)
SuSxuna Rvino naxSirbadis dioqsidiT xelovnurad gajerebuli Rvino,
romelSic Warbi wneva 200C temperaturaze ar unda iyos 2,5 barze
naklebi;
a.l)
Semagrebuli Rvino Rvino, romelic miiReba maduRar durdoze an
maduRar yurZnis tkbilze eTilis reqtificirebuli spirtis damatebiT da
romlis faqtobrivi spirtSemcveloba 15%-dan 22%-mdea;
a.m)
aromatizebuli Rvino Rvino, romelic miiReba mSrali an Semagrebuli
Rvinis, mcenareTa spirtiani eqstraqtis, eTilis reqtificirebuli
spirtisa da Saqris SereviT;
a.n)
sabrende Rvino axalgazrda, daumuSavebeli Rvino, romelic
gankuTvnilia sabrende spirtis misaRebad;
a.o)
sabrende spirti Rvinis brendis warmoebis Sualeduri produqti,
romelic miiReba sabrende Rvinis orjeradi an erTjeradi gamoxdiT;
a.p)
Rvinis brendi davargebuli sabrende spirtebis kupaJiTa da Semdgomi
damuSavebiT miRebuli specifikuri Tvisebebis mqone produqti;
a.J)
davargeba sabrende spirtebis, Rvinis brendisa da Rvinis xarisxis
gaumjobesebis xangrZlivi teqnologiuri procesi;
a.r)
faqtobrivi moculobiTi spirtSemcveloba sufTa spirits moculobiTi
raodenoba produqtis 100 moculobiT erTeulSi 200C temperaturaze;
a.s)
potenciuri moculobiTi spirtSemcveloba sufTa spirits moculobiTi
raodenoba produqtis 100 moculobiT erTeulSi 200C temperaturaze, Tu
produqtSi arsebuli Saqari mTlianad daduRdeba;
a.t)
saerTo moculobiTi spirtSemcveloba faqtobrivi da
potenciurimoculobiTi spitSemcvelobebis jami;
a.u)
bunebrivi moculobiTi spirtSemcveloba spirtis saerTo moculobiTi
raodenoba gamdidrebamde (yurZnis tkbilis, koncentrirebuli yurZnis
tkbilis, saqarozas an eTilis spirtis damatebamde);
a.f)
Saqrianoba reducirebuli Saqrebis masis koncentracia gr/dm3;
a.q)
titruli mJavianoba yurZnis tkbilsa da RvinoSi arsebuli mJavebisa
da maTi mJava marilebis Semcveloba, romelic ititreba tute xsnarebiT
da gadaiangariSeba Rvinis mJavaze; a.R) aqroladi mJavianoba
RvinoSi aqroladi mJavebis Semcveloba ZmarmJavaze gadaangariSebiT;
a.y)
gaerTgvarovneba (egalizacia) vazis jiSis, xarisxisa da warmoSobis
adgilis mixedviT erTnairi Rvinoebis urTierTSereva, erTgvarovani
Semadgenlobis Rvinis partiebis miRebis mizniT;
a.S)
kupaJi Rvinoebis an sabrende spirtebisa da meRvineobaSi
gamosayeneblad am kanoniT nebadarTuli sxvadasxva komponentebis
nazavi;
a.C)
tiraJi boTlis meTodiT cqriala Rvinis warmoebisas satiraJe nazavis
Camosxmis, daxufvisa da sacobis damagrebis teqnologiuri operacia;
a.c)
Rvinis spirti eTilis spirti, romelic miRebulia yurZniseuli
warmoSobis produqtebisagan (Rvino, leqi, WaWa);
a.Z)
spirtiani sasmeli produqti, romelic damzadebulia yurZniseuli
warmoSobis nedleulisagan miRebuli eTilis spirtisa da am kanonis
Tanaxmad meRvineobaSi gamosayeneblad nebadarTuli nivTierebebis
damatebiT;
a.w)
koleri produqti, romelic miRebulia maRal temperaturaze saqarozas
gacxelebiT;
a.W)
aromatizeba meRvineobaSi gamosayeneblad nebadarTuli mcenareuli
nedleulisagan miRebuli erTi an meti aromatizatoris gamoyeneba
Rvinisa da spirtiani sasmelebis damzadebisas;
a.x)
aqroladi nivTierebebi spirtiani sasmelebis SemadgenlobaSi Semavali
aqroladi nivTierebebi, garda eTilisa da meTilis spirtebisa;
a.j)
yuZniseuli warmoSobis produqtebi yurZnis gadamuSavebis Sedegad
miRebuli pirveladi da meoradi produqtebi;
a.h)
Setyobineba saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros
mier dadgenili wesiT mewarmisagan wardgenili Setyobineba
mevenaxeoba-meRvineobis dargSi sasaqonlo produqciis warmoebasTan da
SenaxvasTan dakavSirebuli teqnologiuri procesebis ganxorcielebis
Sesaxeb; (04.07.2002 N1635)
continue >>
|